Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Šios trąšos ne tik maitina dirvą, bet ir sukuria tinkamą struktūrą, nuo kurios priklausys būsimas derlius
Mėšlas tradiciškai laikomas geriausia trąša dirvožemio derlingumui didinti, tačiau ji turi didelių trūkumų: netolygi sudėtis, piktžolių rizika ir lėtas veikimas. Yra labiau kontroliuojamas ir greitesnis būdas atnaujinti gruntą sezono pradžioje. Kalbame apie mineralą, kuris veikia ne kaip trąša klasikine prasme, o kaip dirvožemio procesų reguliatorius.
Ką tiksliai reikėtų išbarstyti sode pavasarį, kad dirva būtų derlinga?
Veiksmingiausias pavasario šėrimo variantas yra žemės ūkio perlitas arba vermikulitas. Tai natūralūs vulkaninės kilmės mineralai, kuriuos aktyviai naudoja visi patyrę agronomai.
Pagrindinė jų funkcija – ne tręšti, o gerinti dirvožemio savybes. Tai suteikia greitų rezultatų per kelias savaites.
Perlitas ir vermikulitas keičia dirvožemio struktūrą dalelių lygyje. Jie sukuria porėtą sistemą, kuri:
- išpurena net sunkias molio dirvas;
- išlaiko drėgmę be vandens stagnacijos;
- pagerina deguonies patekimą į augalų šaknis;
- aktyvina dirvožemio mikroflorą.
Skirtingai nuo mėšlo, kuris suyra kelis mėnesius, šios trąšos veikia iškart po įterpimo.
Kaip teisingai tręšti mineralinėmis trąšomis
Mineralai tolygiai paskirstomi ant dirvožemio paviršiaus ir dedami į viršutinį 5-10 centimetrų sluoksnį. Optimali norma yra maždaug 250–500 gramų kvadratiniam metrui, priklausomai nuo žemės tankio.
Geriausias efektas pasiekiamas kovo pabaigoje: dirva jau atitirpusi, tačiau išlaiko drėgmę, kuri padeda mineralams greitai integruotis į struktūrą.
Mėšlas veikia kaip maistinių medžiagų šaltinis, tačiau ne visada greitai ar nuspėjamai pagerina dirvožemio struktūrą. Perlitas ir vermikulitas, priešingai, iš karto pakeičia fizines dirvožemio savybes, ir tai yra pagrindinis vaisingumo veiksnys.
