Anot jos, vis daugiau pacientų nerimauja dėl savo kūno ir jo būklės.
„Tai gali veikti taip: pasaulyje yra daug neaiškumų, kurių aš negaliu kontroliuoti, tai man sukelia bendrą įtampą, bet šis nerimas neranda sprendimo. Taigi aš nukreipiu jį ten, kur galėčiau ką nors padaryti, pavyzdžiui, savo sveikatą. Prasideda mintys: ar šis apgamas jau melanoma ar dar ne? Jaučiu dilgčiojimą skrandyje – ar tai žarnyno vėžys, ar dar ne?” specialistė paaiškino.
Ji pateikė pavyzdį apie pacientę, sergančią panikos sutrikimu, kuri buvo labai nepatenkinta savo santuoka, bet nerimauja dėl savo širdies.
Psichologas ir psichoterapeutas Dmitrijus Evstignejevas anksčiau sakė, kad pastaruoju metu panikos priepuolių atvejų padaugėjo, nes daugelis išmoko teisingai įvardyti ir diagnozuoti šią būklę.
Pasak jo, žmonės šią būseną vadindavo „nervų suirimu“, „su nervais susijusiu širdies priepuoliu“ arba „vegetacine-kraujagysline distonija“ (diagnozė, kuri nėra įtraukta į tarptautinę ligų klasifikaciją).
