Daugelis žmonių mano, kad antsvoris yra valios ir savikontrolės problema, tačiau psichologai ir neurologai jau seniai įrodė priešingai.
Dauguma persivalgymo atvejų neturi nieko bendra su alkiu, o yra bandymas susidoroti su stresu, nuoboduliu, nerimu ar net džiaugsmu, ir tai ne silpnumas, o evoliucijos nulemtas smegenų bruožas, praneša korespondentas ČIA NAUJIENOS.
Tyrimai rodo, kad valgymas labiau nei daugelis kitų veiklų suaktyvina smegenų atlygio centrus, nes mūsų protėviams maisto paieška buvo išgyvenimo reikalas.
Nuotrauka: ČIA NAUJIENOS
Šiuolaikinis žmogus, apsuptas prieinamo maisto, patenka į spąstus: smegenims reikia dopamino, o greičiausias būdas jo gauti – suvalgyti ką nors skanaus, nepaisant to, ar skrandis alkanas.
Psichologai aiškina mechanizmą: emocinis alkis ateina staiga, reikalauja specifinio maisto (dažniausiai saldaus ar riebaus) ir nepraeina po sotumo, o fizinis alkis didėja palaipsniui, gali pasitenkinti bet kokiu maistu ir dingsta, kai skrandis pilnas.
Skirtumas akivaizdus, tačiau šiuo metu mes retai jį stebime, veikdami automatiškai.
Neurologai priduria, kad įprotis valgyti stresą formuoja neuroninius ryšius, kurie veikia kaip numintas kelias: kuo dažniau juo einame, tuo jis gilėja.
Norint nutiesti naują kelią, reikia ne kovoti su senuoju, o kurti alternatyvius būdus gauti dopamino – pasivaikščiojimas, muzika, pokalbis su draugu, o tada potraukis maistui susilpnėja.
Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie rašo emocijų dienoraštį ir pažymi, kaip jautėsi prieš persivalgę, per kelis mėnesius nesilaikydami dietos sumažina emocinių suirimų dažnį 50–70 procentų.
Sąmoningumas veikia geriau nei draudimai, nes nesukelia kaltės jausmo, kuris sukelia naują valgymo ir savęs plakimo ciklą.
Taigi, kai kitą kartą pasieksite šaldytuvą nejausdami alkio, minutei sustokite ir paklauskite savęs: kaip aš iš tikrųjų jaučiuosi?
Galbūt jums reikia ne maisto, o palaikymo, poilsio ar tiesiog penkių minučių tylos, ir šis suvokimas bus pirmasis žingsnis į laisvę nuo maisto kaip vienintelio būdo susidoroti su gyvenimu.
Prenumeruoti: 
Taip pat skaitykite
- Kas atsitiks, jei nustosite naudoti dezodorantą: dermatologo eksperimentas
- Kaip dažnai reikėtų keisti mitybą, kad nepakenktumėte medžiagų apykaitai?
