Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Tačiau šis etapas tampa perėjimo prie sąmoningesnio ir stabilesnio gyvenimo tašku.
Yra paplitęs įsitikinimas, kad sunkiausias laikotarpis žmogaus gyvenime yra susijęs su senatve. Tačiau šiuolaikiniai psichologijos ir gerovės ekonomikos tyrimai rodo kitokį vaizdą. Pasitenkinimo gyvenimu lygis kinta bangomis, o žemiausias taškas nepasiekia gyvenimo pabaigoje. Šį laikotarpį išgyvena beveik kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo šalies, pajamų ar gyvenimo būdo. Jo ypatumas yra tai, kad jis dažnai nepastebimas arba neteisingai interpretuojamas.
Kuris žmogaus gyvenimo laikotarpis laikomas sunkiausiu?
Daugelio tyrimų duomenimis, žemiausias laimės lygis stebimas maždaug nuo 35 iki 50 metų. Būtent šis gyvenimo laikotarpis dažnai vadinamas „emociniu dugnu“ arba U formos pasitenkinimo kreivės viduriu.
Šiame etape žmogus jau turi tam tikrą gyvenimo patirtį, tačiau susiduria su atotrūkiu tarp lūkesčių ir realybės.
Kodėl šis laikotarpis toks sunkus? Priežastys yra sudėtingos ir susijusios su keliais veiksniais.
- Pirma, didėja atsakomybė. Karjera, šeima, finansiniai įsipareigojimai – visa tai sukuria nuolatinį spaudimą ir riboja pasirinkimo laisvę.
- Antra, iš naujo įvertinami tikslai. Tai, kas anksčiau atrodė svarbu, praranda aktualumą, tačiau naujos gairės dar nesuformuotos.
- Trečia, didėja palyginimas su kitais. Savo pasiekimus žmogus pradeda vertinti per kitų žmonių sėkmės prizmę, o tai dažnai mažina pasitenkinimo jausmą.
Kaip pasikeičia žmogaus būklė po šio laikotarpio?
Įdomu tai, kad po šio nuosmukio laimės lygis vėl pradeda kilti. Žmonės tampa ramesni, geriau supranta savo poreikius ir yra mažiau priklausomi nuo išorinių vertinimų.
Tai paaiškinama prisitaikymu: lūkesčiai tampa realesni, o dėmesys nuo pasiekimų pereina į vidinį komfortą.
Kas padeda lengviau įveikti šį etapą?
Veiksmingiausia strategija – pripažinti, kad šis laikotarpis yra normalus ir laikinas.
Taip pat svarbu:
- persvarstykite savo tikslus ir paverskite juos realesniais;
- sumažinti palyginimų su kitais skaičių;
- daugiau dėmesio skirti išteklių atkūrimui.
Net ir nedideli jūsų mąstymo pokyčiai gali turėti didelės įtakos jūsų bendrai sveikatai.

