Jame yra daug geležies, vitaminų A, C ir K, antioksidantų ir skaidulų.
Pamiršti produktai gali sugrįžti pasikeitus žmonių prioritetams / Nuotrauka: depositphotos.com
Daržovė, kuri buvo aktyviai vartojama prieš kelis šimtmečius, populiarėja Europos virtuvėje. Kalbame apie kopūstą (lapą), kuris XVII amžiuje buvo įprastas produktas, o vėliau ilgą laiką atsidūrė „paprastesnių“ ir pažįstamų kultūrų šešėlyje. Šiandien ji vėl grįžta į valgiaraštį – ir ne tik dėl sveikos mitybos mados, rašo Teraz Gotuje.
Keilas Europoje žinomas kelis šimtmečius. Jis buvo vertinamas dėl savo nepretenzingumo ir gebėjimo augti net šaltame klimate. Anksčiau ruošdavo taip, kaip ir špinatus: troškindavo, virdavo arba dėdavo į tirštus padažus ir sriubas. Laikui bėgant susidomėjimas juo mažėjo – pirmiausia dėl bulvių ir kitų kaloringesnių bei lengviau pagaminamų maisto produktų paplitimo.
Pagrindinis lapinių kopūstų bruožas yra didelė maistinių medžiagų koncentracija mažo kaloringumo. Jame yra daug geležies, vitaminų A, C ir K, antioksidantų ir skaidulų. Remiantis kai kuriomis ataskaitomis, kopūstuose gali būti daugiau geležies nei kai kuriose mėsos rūšyse, todėl jie yra populiarūs tarp žmonių, mažinančių gyvulinės kilmės produktų vartojimą.
Kopūstų sugrįžimas siejamas su iš karto keliomis tendencijomis: domėjimusi „pamirštais“ produktais, populiarėjančia augaline mityba, natūralių vitaminų šaltinių paieška ir funkcinės mitybos mada. Pastaraisiais metais tokių daržovių vis dažniau pasirodo ne tik turguose, bet ir prekybos centruose bei restoranuose.
Jei anksčiau kopūstai buvo laikomi labiau garnyru, tai dabar jie naudojami kur kas plačiau: dedama į glotnučius ir žaliuosius kokteilius, gaminami sveiki traškučiai, naudojami salotose, dedami į makaronus ir ryžius, po lengvo terminio apdorojimo patiekiami kaip savarankiškas patiekalas. Dėl savo tankios tekstūros jis gerai toleruoja virimą ir išlaiko formą.
Kale nėra vienintelis pavyzdys, kaip „sugrąžinti pamirštus produktus“. Europoje jie vis dažniau prisimena produktus, kurie buvo populiarūs prieš šimtus metų, tačiau išnyko iš masinės dietos. Pavyzdžiui, topinambas, žinomas nuo XVII amžiaus, dėl savo skonio ir naudingų savybių vėl atsiranda meniu.
Kopūstų istorija parodo, kaip keičiasi žmonijos mitybos įpročiai: pamiršti maisto produktai gali sugrįžti, kai keičiasi žmonių prioritetai. Šiandien ši daržovė vėl paklausa ne iš būtinybės, kaip anksčiau, o dėl savo maistinės vertės ir paruošimo universalumo.
Naudingiausios daržovės ir vaisiai
Neseniai gydytojai atrado, kad burokėliuose, o ypač jų sultyse, yra natūralių nitratų, kurie organizme virsta azoto oksidu – medžiaga, padedančia išplėsti kraujagysles ir gerinti kraujotaką. Dėl šios priežasties burokėliai mažina kraujospūdį, nors poveikio sunkumas kiekvienam žmogui skirsis. Mokslininkai mums pasakė, kokiais kiekiais jį vartoti.
Anksčiau mokslininkai teigė, kad norint pagerinti žarnyno sveikatą, reikia valgyti obuolius – tai puikus užkandis. Ir kai kuriose obuolių veislėse yra šiek tiek daugiau skaidulų nei kitose, tačiau jos visos palaiko virškinimą ir širdies sveikatą. Svarbiausia juos valgyti su oda.
